Augalų mitybos aktualijos

2018-02-07

Praktiškai visuose regionuose vyksta žemdirbių organizuojami renginiai. Tai rodo ūkininkų norą sukaupti žinių prieš pavasarį, tačiau svarbiausia, kad ūkininkus pasiektų teisinga informacija.

Klasikinės žemdirbystės technologijos paremtos gausiu organinių trąšų, kaip pagrindinių trąšų, naudojimu, o piktžolės naikinamos mechaninėmis priemonėmis. Tačiau taikant tokias technologijas gauti šiuolaikines sąlygas atitinkantį derlingumą – nerealu. Šiandien tebesitęsia lenktynės gauti didesnį derlingumą. Korpuracijos investuoja milijonus eurų naujų pesticidų kūrimui ir bandymams, kad lauko augalų auginimas būtų paprastesnis, o derliaus nuostoliai mažesni. Ilgą laiką augalininkystės technologijose vyravo trąšos ir augalų apsaugos priemonės.

Labiausiai paplitusios azoto, fosforo ir kalio trąšos. Tačiau visi žino, kad įterpiamų į dirvožemį mineralinių elementų sąrašas šiais trimis elementais apsiriboja. Į trąšų sudėtį gali įeiti nemažai Mendelejevo lentelės elementų. Augalai greitai ir efektyviai įsavina šiuos elementus ir auga sparčiau už netręštus. Taip, tačiau yra ir kita „medalio“ pusė – persotinus dirvožemį trąšomis, prasideda dirvožemio degradacija, paprasčiau kalbant – mažėja dirvožemio humusingumas. Humusas – universali ir labiausiai efektyvi gamtos sukurta trąša. Jo negalima pakeisti jokiomis mineralinėmis trąšomis. Naudojant trąšas mineralizuojasi humusas, atsipalaiduoja maisto medžiagos, o kai augalai jų nesunaudoja – išsiplauna, dirvožemio derlumas mažėja ir prasideda erozija. Gal kai kas ir nenori pastebėti šio proceso, bet jis vyksta, nepriklausomai norime tai matyti, ar nenorime.

Dar viena problema, susijusi su mineralinių trąšų naudojimu, – ekologinė, t.y. gruntinių vandenų tarša. Tarša susijusi su neefektyviu azoto ir fosforo trąšų įsavinimu. Tik apie 40 proc. azoto įsavina augalai, o 60 proc. iš dirvožemio patenka į vandenis ar išgaruoja į atmosferą. Fosforas įsavinamas geriau, bet taip pat nepilnai. Pasekmės pakankamai rimtos – vandens telkiniuose pradeda augti augmenija, vandens telkiniai pradeda pelkėti. Augalai, baigę gyvybės ciklą, pradeda pūti, išsiskyrus metanui sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir prasideda grandininės reakcijos. Sumažėja žuvų populiacija, žuvyse kaupiasi nitratai ir t.t.  

Trąšose be svarbiausių elementų būna ir kitų reikalingų bei nereikalingų augalams medžiagų. Kai kuriose trąšose gali būti stroncio, urano, cinko, švino, gyvsidabrio, kadmio ir kt. Sunku prognozuoti šių medžiagų poveikį žmonėms ar gyvūnams, kuomet jos per dirvožemį patenka į augalus ir toliau su produkcija keliauja į maistą bei pašarus. Tyrimais nustatyta, kad nedideli kiekiai įvairių cheminių elementų organizmui didelės žalos nepadaro, bet geriau, kad jie į organizmą nepatektų visiškai. Tačiau nuo idealių sąlygų nukrypstama. Specialistai teigia, kad jei karvės maitinsis gausiai tręšiamose ganyklose, kadmio koncentracija litre pieno gali siekti 15 – 30 mg, o medikai sako, kad 70 kg sveriančiam žmogui nežalingas kadmio kiekis – 0,6 mg per savaitę.

Nesaikingas, mokslininkų rekomendacijomis nepagrįstas trąšų naudojimas neapsiriboja tik dirvožemio erozija ir vandenų tarša. Dirvožemyje gausu mikroorganizmų ir per milijonus metų gamta sukūrė būtiną balansą tarp jų rūšių. Be mikroorganizmų dirvožemyje gausu ir įvairių gyvių. Net augalų fotosintezės aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemyje vykstančių procesų. Naudojant daug mineralinių trąšų, kai kurios mikroorganizmų rūšys išnyksta, tačiau pradeda daugintis kitos, prisitaikiusios maitintis azotu. Dėl atsiradusio disbalanso sutrinka eilė biologinių procesų, degraduoja augalų šaknys ir visas gyvasis dirvožemio pasaulis. Tuomet atsiranda vietos daugeliui ligų ir kenkėjų, kuriems mineralinės trąšos – maistas, o svarbiausia jie neturi natūralių priešų dirvožemyje.

Mūsų tikslas – aiškinti žemdirbiams, kad laikas pradėti stabdyti dirvožemio degradacijos procesus. Atkūrę dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą žemdirbiai pastebi, kad daug efektyviau veikia mineralinės trąšos, tą patį efektą galima gauti su mažesniu trąšų kiekiu, reikia mažiau fungicidų ir kitų augalų apsaugos priemonių.

Anksčiau dirvožemio gyvybingumo palaikymui buvo naudojama daug organinių trąšų ir griežtai laikomasi sėjomainos, šiuo metu organinių trąšų nėra, o sėjomaina pamiršta. Reikia ieškoti naujų būdų, kurie Europoje plačiai taikomi, svarbiausia, kad priemonės čia pat Lietuvoje, reikia atnaujinti žinias ir pakeisti senas teorijas naujais inovatyviais sprendiniais.  

 

 

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !