Geriausias metas pagalvoti apie dirvožemio būklę

Žemdirbiai siekia maksimalaus derlingumo, bet retai kuris pagalvoja apie apgailėtiną dirvožemio būklę. Mokslininkų teigimu apie 25 proc. dirvožemių būklė patenkinama ir belieka rūpintis, kad neprasidėtų degradacija. Tačiau 75 proc. šalies dirvožemių būklė - prasta. Net nederlinguose dirvožemiuose auginami intensyvūs augalai, o čia pirmiausiai reikėtų pasirūpinti dirvožemio atstatymu.

Žiema (nors kol kas nelabai žiemiška) geriausias metas pagalvoti apie pokyčius, tuo labiau, kad dirvožemio derlumą gaubia prieštaravimų migla. Mes bandome visame tame susiorientuoti kuo greičiau. Ne pirmą kartą rašome apie dirvožemio derlumą ir vis aiškiau matome, kad ši tema neišsemiama. Mūsų supratimas apie dirvožemio savybes plečiasi ir tyrimų dėka žinios gilėja kasmet. Naujų agrotechnologijų ir ekonominių krizių dėka supratimas apie dirvožemį keičiasi ir pasaulyje. Kaip besisuktum, žudyti dirvožemį amžinai nepavyks, nes jis mus maitina, o planeta ne guminė. Mokslininkai sako – sprendimas yra, reikia išnaudoti dirvožemio maitinamąją jėgą. Būtent dirvožemio, o ne cheminių preparatų. Savaime suprantama, kad trąšų ir augalų apsaugos priemonių neatsisakysime, bet reikia optimizuoti jų naudojimą. Prieš porą metų galvojome, kad kuo daugiau įnešama organikos ir įterptinių augalų, tuo didesnis dirvožemio produktyvumas. Dabar jau žinome, kad organika – toli gražu dar ne viskas. Kad organinės liekanos duotų naudą reikalingas tinkamas dirvožemio mikrofloros ir faunos balansas – natūrali ir aktyvi mikrobiocenozė. Nustatyta, kad dirvožemiuose, kuriuose teisingai panaudojama organika ir naudojami biologiniai preparatai, mikrobiocenozė yra, o chemizuoto dirvožemio ariamajame sluoksnyje – beveik nėra. Būtent tokiame apmirusiame dirvožemyje naudingų mikroorganizmų vietą užima infekcijas sukeliantys mikroorganizmai.

Ūkininkai mato, kad kai kuriuose laukuose augalinės liekanos praktiškai nesuyra, tai reiškia, kad jų apykaita arba derlingumo procesas praktiškai sustabdytas. Tokiais atvejais kartu su augalinėmis liekanomis reikia įterpti ir dirbtinai užaugintos dirvožemio mikrofloros. Kodėl jos reikia? Pati dirvožemio mikroflora dabartinio ūkininkavimo sąlygomis atsistato labai lėtai, prireikia 5 – 6 metų. Ūkininkas neturi tiek laiko. Derlingumui nepakanka tik biologijos, augalų derlingumui įtakos turi sėklų norma, sėjos būdas, dirvos paviršiaus apšvietimas, reljefas, net eilučių reljefas turi įtakos, iškilusios jos ar įgilintos. Koks bus augalų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo mikroklimato: optimalus apšvietimo, temperatūros, oro srautų judėjimo ir suprantama daug įtakos turi veislės, priešsėliai, dirvos paruošimas ir t.t.

Nepaneigsi ir to, kad didžiausias aukštos kokybės derlingumas pasiekiamas humusinguose dirvožemiuose pridėjus tinkamai parinktų mineralinių trąšų, mikroelementų bei augimo procesų aktyvatorių. Humusingame dirvožemyje mineralinės trąšos bus tarsi „sviestas košei“, šiuo atveju trąšos aktyvuos ir mikrobiologinius procesus, pagreitins organikos apykaitą, padidės augalų produktyvumas, pagerės produkcijos kokybė. Tačiau ar galima intensyvias technologijas skaityti dirvožemio savybių gerinimu? Atsiranda sakančių, kad kai yra toks trąšų pasirinkimas, dirvožemio savybės netenka prasmės. Mūsų nuomonė kitokia. Norite daug medaus? Maitinkite bites cukrumi, bet save gerbiantys bitininkai to nedaro. Dažnai klystama sakant, kad beriant mineralines trąšas gerinamos dirvožemio savybės. Mineralinė vata prisotinta mitybos elementais užtikrina maksimalų augalų produktyvumą, bet ji nederlinga. Derlingumas – gamtoje vykstančių procesų ir dirvožemio savybių sinergija užtikrinanti augalų gyvybines funkcijas naudojant saulės energiją.

Mūsų sąlygomis, augalų produktyvumo pagrindas – dirvožemio derlumas. Dirvožemio derlumo dedamosios – grįžtanti biomasė, dirvožemio mikrofloros ir faunos įvairovė, klimatas ir mikroklimatas (miškai, vandens telkiniai, ražienos). Optimizavus santykį tarp šių dedamųjų, maksimalus augalų produktyvumas būtų labai pigus. O kaip trąšos? Trąšos padeda formuoti augalų produktyvumą, bet be dirvožemio derlumo trąšos nebus efektyvios, nes dirvožemis ne substratas.

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !