Matydami situaciją laukuose, galvojame apie pavasario perspektyvas

2017.11.07

Dirvožemyje vyksta nuolatinis judėjimas, o viena svarbiausių judėjimo dedamoji – dirvožemio mikroorganizmai. Kaip valdyti šį judėjimą, kad konkrečiomis žemės ūkio gamybos sąlygomis jis vyktų norima kryptimi?

Dirvožemis ir augalai gamtoje sudaro vieningą sistemą. Prasidėjus dirvožemio degradacijai, augalai netenka egzistavimui būtino ekologinio pagrindo. Dėl to svarbiausia sąlyga saugojant biosferą ir formuojant augalų produktyvumą – nuolatinis rūpinimasis dirvožemio apsauga, jo struktūros ir savybių saugojimu bei technologijų, didinančių dirvožemio derlumą, diegimas.

Svarbus vaidmuo, sprendžiant dirvožemio derlumo ir augalų mitybos optimizavimo problemas, teks priemonėms, leidžiančioms efektyviau, be žalos aplinkai išnaudoti dirvožemio biologinį potencialą. Biologinių procesų valdymas agrocenozėse galimas integruojant agronomiškai vertingus mikroorganizmų kamienus į augalų rizosferą, padedančius augalams realizuoti produktyvumo potencialą. Atlikus daugybę tyrimų galima teigti, kad mikroorganizmų ir augalų simbiozė yra svarbiausias augalų gyvybinių funkcijų veiksnys.

Mikrobiologai įrodė išskirtinę dirvožemio mikroorganizmų reikšmę, aprūpinant augalus svarbiausiais mitybos elementais. Atlikus dirvožemio agrocheminius tyrimus negalima nusiraminti, nes optimali augalų mityba priklauso ne tik nuo dirvožemio apsirūpinimo mitybos elementais, bet ir nuo jų prieinamumo augalams. Dirvožemio mikroorganizmai yra trofiniai tarpininkai tarp dirvožemio ir augalų. Būtent mikroorganizmai neprieinamas augalams maisto medžiagas paverčia prieinamais augalams junginiais.

Dar viena problema, su kuria susiduria žemdirbiai, – žiemkenčių žiemkentiškumo gerinimas. Mokslininkai nustatė, kad dirvožemyje padidinus agronomiškai reikšmingų mikroorganizmų populiaciją, pagerėja augalų aprūpinimas maisto medžiagomis ir augalai geriau pasiruošia žiemai. Viena iš žiemkentiškumo gerinimo technologijos dedamųjų – sėklų apvėlimas biologiniais preparatais. Plačiausiai sėklų apvėlimui naudojami biologiniai preparatai – Azofix, Fosfix, Bactoforce, Penergetic P, MaxProlin.

Plačiausiai dirvožemio gerinimui naudojami biologiniai preparatai:

- preparatai augalų mitybos optimizavimui (azotą fiksuojantys, fosforą atpalaiduojantys ir kalį mobilizuojantys);

- augalų augimą stimuliuojantys preparatai – mikroorganizmai, išskiriantys biologiškai aktyvias medžiagas;

- preparatai, stiprinantys augalų imuninę sistemą. Preparatai padidina biologinį dirvožemio aktyvumą prie augalų šaknų, didina kai kurių biologinių procesų intensyvumą.

Šiuo metu jau nieko pakeisti negalima, reikia laukti pavasario. Tačiau įvertinus žemės dirbimo kokybę (šiuo metu atliekamų darbų kokybę geriau nekomentuoti) galima daryti prielaidą, kad pirmiausiai reikės optimizuoti augalų aprūpinimą azotu. Cheminis azotas norimo efekto gali ir neduoti, nes augalų aprūpinimas azotu tiesiogiai susijęs su dirvožemio mikroorganizmais. Kadangi daugeliu atvejų naudotos žemės dirbimo technologijos tik blogino dirvožemio savybes, vienintelis prieinamas būdas – įtraukti į žiemkenčių auginimo technologijas azotą fiksuojančias bakterijas, nes jų funkcionavimas – svarbus veiksnys, gerinant dirvožemio savybes. Azotofiksatoriai – vienintelis efektyvus būdas aprūpinti augalus azotu, nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros. Kviečiams, rapsams, runkeliams, kukurūzams labiausiai tinka laisvosios azotą fiksuojančios bakterijos. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse labiausiai paplitęs azotobakterių preparatas – Azofix.

Po šių metų rudens sunku tikėtis gero pupiečių vystymosi (žemės dirbimo problemos ir drėgmės perteklius). Manome, kad pavasarį pupiečių sėklų apvėlimas simbiotinėmis azotą fiksuojančiomis bakterijomis bus labai efektyvus. Netgi nereikėtų galvoti, yra dirvožemyje bakterijų, ar nėra, apvelti sėklas preparatu, pagamintu iš selekcinių bakterijų kamienų, visuomet ekonomiškai efektyvu. Tuo labiau, kad preparatu AzofixRhizo nebūtina apvelti sėklas, preparatą galima išpurkšti prieš sėją arba po sėjos derinyje su herbicidais. AzofixRhizo pupiečių produktyvumą vidutiniškai padidina 20 – 30 proc., o baltymų augaluose padidėja iki 45 proc.

Apie fosforą atpalaiduojančių bakterijų reikšmę rašysime vėliau, o rašinių ciklą pradedame anksčiau, kad žemdirbiai galėtų efektyviau pasiruošti pavasariui. Kaip sako liaudies išmintis: „ratus reikia ruošti žiemą, o roges – vasarą“.      

 

 

 

  • Atgal

    UAB BIOENERGY LT                                                              
    Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
    Bankas: AB bankas "Swedbank"
    Į.k.:302956352
    PVM: 100007429419
    a/s LT027300010134086612
    Banko kodas: 73000

    Noriu gauti naujienas !