Revoliuciniai sprendimai ekonominiuose rodikliuose ir ūkio valdyme | BIOenergy

Revoliuciniai sprendimai ekonominiuose rodikliuose ir ūkio valdyme

2017.11.27

Grūdų augintojams svarbiausia  užauginti aukštos kokybės produkciją su mažomis sąnaudomis. Grūdų kainą lemia rinka ir parduoti grūdus brangiau, nei rinkos kaina, neįmanoma. Ypač tai svarbu pastaruoju metu, kai kainos nelabai tenkina augintojų. Taikant tradicines technologijas, savikaina didėja ir esant normaliai ekonomikai žemdirbiams išgyventi pakankamai sunku. Dėl to parodose žemdirbiai daugiausiai domisi pažangiomis technologijomis, ypač žemės dirbimo.

Kad reikalingas žemės dirbimo technologijų optimizavimas labai aiškiai parodė šių metų ruduo. Dalis žemdirbių stengiasi bet kokia kaina suarti laukus. Kodėl? Kam didinti žemės dirbimo kaštus? Kokia tokio arimo žala? Buksuoja traktoriai, dyla detalės, didėja degalų sąnaudos, buksuodami ratai du – tris kartus slegia tą pačią vietą, mažas arimo greitis, formuojamas arimo padas, o dar kiek papildomai lėšų reikės žemės dirbimui pavasarį, gali užklupti sausra ir dirvos paviršiuje atsirasti pluta. Ne vienas važiuodamas per balas laukuose sugadino pavarų dėžes. Tai tik keli problemų pavyzdžiai. Atsakymų dėl arimo įvairių. Vieni, nesusipažinę su tyrimų rezultatais, kas gaunasi ariant tokiu metu, kiti laikosi nuostatos, kad geriau suarti rudenį Bet dabar jau praktiškai – ne ruduo. Tarp kitko, Lietuvių etnokultūroje pabrėžiama, kad nuo lapkričio pirmosios dirbti žemę negalima, žemė šventa ir gyva, sakydavo senoliai. Kas pakeitė nuomonę apie dirvožemį? Kiti sako, kad ką pasakys kaimynai ar kiti ūkininkai, jei liks nearta. Manome, kad tai mažiausia bėda, nes su bankais atsiskaitinės ne jie, darbo užmokestį taip pat mokėsite jūs.

Suprantama, priimti revoliucinius sprendimus ir optimizuoti žemės dirbimo technologijas sunku, bet šie metai buvo labai tam palankūs. Neatsitiktinai parodoje Agritechnica 2017 ūkininkai labai domėjosi inovacijomis. Daug dėmesio sulaukė tiesioginės sėjos kompleksai. Visi darbai atliekami vienu važiavimu per ražieną, ar kitą agrofoną. Kiek pastebėjome, ūkininkai iš Lietuvos ir Latvijos labiausiai domėjosi padargais, kurie vienu važiavimu purena dirvožemį, mechaniškai naikina piktžoles, ruošia sėkloms guoliavietę, įterpia sėklas ir trąšas ir aketėlės užžeria sėklas, o volas slegia tik pasėtą juostą. Nepasiruošusiems tiesioginei sėjai ūkininkams, tai – puikus sprendimas, dalis piktžolių sunaikinama mechaniškai, tolygiai paskirstomi ir įterpiami šiaudai. Kai kas klausia, o kaip bus su ligomis, jei reikės atsėliuoti javus? Nemanome, kad tai didelė problema, ariant ligų pradai praktiškai nesunaikinami, jie labiau perskirstomi, taikant tradicines technologijas nesutikome atsisakiusių fungicidų. Supaprastinus technologiją, lengviau kontroliuoti piktžoles ir patogenus. Neatsitiktinai ūkininkai iš technikos stendų traukė pas mus, nes norint padėti dirvožemiui negalima pamiršti biologinių preparatų. Ražienas prieš sėją rekomenduojama apipurkšti biodestruktoriaus Ruinex, azotobakterių Azofix ir biologinių procesų dirvožemyje aktyvatoriumi PenergeticK deriniu. Apipurškus pravažiuoja kombinuotas žemės dirbimo ir sėjos kompleksas ir viskas.  

Daugelis klausė, ar tikrai ražienų nereikia liesti? Tyrimais nustatyta, kad priešsėjinis ražienų dirbimas nesukuria esminio derliaus padidėjimo, kai kuriais metais pajudinus ražienas augalų produktyvumas gali net sumažėti.

Renkantis žemės dirbimo ir sėjos technologiją, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad  daugelis laukų pažeisti erozijos. Likusios ant dirvos paviršiaus augalinės liekanos apsaugoja dirvožemį nuo vėjo ir vandens. Liekanų mulčas apsaugo dirvožemį ir nuo tiesioginių saulės spindulių, taip pat apsaugos nuo plutos susidarymo.

Mūsų nuomone, žemės dirbimo ir sėjos darbų optimizavimas derinyje su biologiniais preparatais – revoliucinis sprendinys augalininkystėje. Labai svarbu suprasti, ką ūkiui duoda inovatyvių sprendinių įdiegimas. Išsivysčiusiose šalyse, tokių technologijų įdiegimas 4 – 5 kartus sumažina grūdų auginimo išlaidas.     

  • Atgal

    UAB BIOENERGY LT                                                              
    Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
    Bankas: AB bankas "Swedbank"
    Į.k.:302956352
    PVM: LT100007429419
    a/s LT027300010134086612
    Banko kodas: 73000

    Noriu gauti naujienas !