Ūkininkai tiesiogiai dalyvauja dirvodariniuose procesuose

2015 11 30

Ūkininkams nuolat primename, kad organinė dirvožemio dalis kuriama iš negyvų augalų, mikroorganizmų, dirvožemio gyvių ir jų gyvybinių funkcijų liekanų. Patekus pirminėms organinėms liekanoms į dirvą, prasideda sudėtingas jų virsmas, įskaitant mineralizacijos procesą, antrinę mikroorganizmų plazmos sintezę bei humifikaciją. Minėtų procesų derinys biologiškai aktyviame dirvožemyje sudaro sudėtingus organinių medžiagų mišinius. Organinėse medžiagose sukoncentruota saulės energija cheminių junginių formoje – tai vienintelis energijos šaltinis dirvodariniams procesams ir derlumo formavimuisi. Pagrindinis pirminės organikos šaltinis yra augalinės liekanos, patenkančios į dirvožemį. Augalinės liekanos labai reikšmingos, nes jomis kasmet nuėmus derlių patręšiamas dirvožemis, tuo tarpu kitomis organinėmis trąšomis tręšiama ne kasmet. Tuo labiau augalinių liekanų paskleidimui nereikia papildomų išlaidų, augalinės liekanos paskleidžiamos tolygiai. Augalinėse liekanose, arba kaip įprasta sakyti šiauduose, yra praktiškai visi makro ir mikro elementai, reikalingi augalų mitybai. Šiemet teko išgirsti ūkininkų pokalbių, kai buvo sakoma, kad tiek daug šiaudų, kur juos bus dėti? Kaip įterpti? Mums atrodo, kad atvirkščiai, kai daug šiaudų, tai atsiranda labai gera galimybė dirvožemį papildyti organinėmis medžiagomis. Augalines liekanas galima suskirstyti į grupes: 1 - augalinės liekanos, liekančios nuėmus miglinius javus, tai stiebai su lapais ir kitos dalys, liekančios nuėmus derlių; 2 – lapiniai augalai, kai lieka bulvienojai, cukrinių runkelių lapai ir šaknų kakleliai, daugiametės žolės (dobilai, liucernos) ir kitos gyvos bei negyvos augalų dalys; liekančios nuėmus derlių. Negalima nurašyti liekančių šaknų, nes humuso atsargas liekančios šaknys ir jų išskyros gali papildyti 130 – 240 kg/ha. Augalams augant jų šaknys aktyviai dalyvauja dirvodariniuose procesuose. Šaknų sistema išsiraizgiusi dirvoje turi glaudų kontaktą su dirvožemio dalelėmis ir turi įtakos tolygiam organinių medžiagų pasiskirstymui. Augalams augant dirvožemyje vyksta du tarpusavyje skirtingi procesai: organinių medžiagų sintezė ir jų kaupimas bei organinių medžiagų irimas. Abiejų procesų intensyvumas nulemia galutinį rezultatą, pagal kurį sprendžiama apie auginamų augalų vertę sėjomainoje. Jei galutinis rezultatas teigiamas, tai apie augalus sprendžiama, kad jie dirvožemį gerina ir atvirkščiai. Tačiau organinių liekanų skaidymosi procesą nulemia ne tiek patys augalai, kiek jų auginimo technologija. Taip pat augalinių liekanų irimo greičiui daug įtakos turi aplinkos veiksniai: drėgnis, temperatūra, dirvožemio pH, deguonies ir maisto medžiagų kiekis dirvožemyje bei pačių augalų cheminė sudėtis.

Augalinių liekanų svarba žemės ūkiui

2015 11 23

Pamatę augalines liekanas ant dirvos paviršiaus pasidžiaugiame, kad daugėja ūkininkų, suprantančių šiaudų vertę dirvožemio derlumui ir natūraliai ekosistemai. Anglis, esanti augalinėse liekanose, yra energijos šaltinis mikroorganizmams ir palaiko dirvožemio derlumo potencialą. Mokslininkai sako, kad augalinės liekanos ir augalų šaknų likučiai yra gyvybės žemėje pagrindas. Galvojant apie dirvožemio derlumo išsaugojimo perspektyvą, reikia aiškiai suprasti organinių medžiagų, humuso ir anglies reikšmę. Kaip pavyzdį galėtume pateikti Bulgarijos ūkininkų patirtį, jie galėtų ilgai vardinti augalinių liekanų, liekančių dirvos paviršiuje, vertę. Augalinės liekanos apsaugoja dirvožemį nuo pražūtingų mikroflorai saulės spindulių, lietaus lašų sukeliamos erozijos, sumažina vandens išgaravimą, vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant piktžoles, dalyvauja maisto medžiagų transformacijoje ir sukuria palankias sąlygas biologiniams procesams. Mūsų ūkininkai gal kaip trūkumą pabrėžtų tai, kad augalinių liekanų likučiai gali trukdyti sėjai bei didesnę patogenų išlikimo tikimybę. Tačiau ar užarus šiaudus pesticidų reikia mažiau? Pritariame, kad likęs dirvos paviršiuje didesnis šiaudų kiekis gali imobilizuoti azotą pradiniame neariminės technologijos diegimo etape. Tačiau minėti trūkumai neesminiai, juos galima lengvai pašalinti naudojant specialias sėjamąsias, tarpinius augalus, azotobakterių preparatus (Azofix), kad patenkinti augalines liekanas skaidančių mikroorganizmų poreikius. Augalinėse liekanose anglies vidutiniškai yra apie 40 proc., o  humuse - apie 60 proc. Anglies balansas toks svarbus, kad daugelis tyrėjų, analizuodami dirvožemį, pirmiau nurodo organinės anglies kiekį, o tik po to kalba apie organinių medžiagų kiekį dirvožemyje.

Aquakat pristatymas konferencijoje Penergetic congres 2015 – Davos

2015 11 11

Nuolat pastebime publikacijų spaudoje apie pesticidų likučius maisto produktuose. Galvojame, kad tai aktuali problema tik pas mus, tačiau ši problema aktuali visame pasaulyje. ES ataskaitose teigiama, kad daugiau kaip 95 proc. Europoje suvartojamos produkcijos pesticidų likučiai neviršija leistinų normų. Tačiau ką tai reiškia? Viename produkte norma neviršijama, o kitame, žiūrėk, ir susidaro junginys, keliantis pavojų sveikatai. Svarbiausia, kad nėra tyrimų duomenų, kuriuose būtų skelbiama informacija apie skirtingą suminį pesticidų poveikį.